Jei protingai disponuojate savo lėšomis ir turite pakankamai santaupų, galimas daiktas, jog jums kyla mintis leisti „pinigams uždirbti pinigus“. Investavimas – ne kas kita kaip savų asmeninių finansų valdymas, todėl svarbu nepamiršti, kad investavus galima ne tik uždirbti, bet prarasti įdėtus pinigus.
Dėmesio: straipsnis netrumpas, tad jeigu skubate, pasinaudokite greituoju turiniu, kuris jus nukels į dominančią temą.
Investuoti galima:
- Įsigyjant akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus ir pan.;
- Skolinant savo pinigus finansavimo arba tarpusavio skolinimo platformose;
- Investuojant į verslo projektus;
- Perkant nekilnojamąjį turtą, tauriuosius metalus, kolekcinius dirbinius.
Kiekvienu pasirinktu atveju reikia įvertinti investavimo riziką, apskaičiuoti būsimą tikėtiną pelną ir mokėtinus mokesčius.
Nepatyrusiam naujai iškeptam investuotojui geriau pasinaudoti investicines paslaugas teikiančių įmonių pasiūlymais. Ypač, jei susidomėjote investuoti į finansines priemones: akcijas, obligacijas ir t. t. Investicines paslaugas Lietuvoje teikia bankai , finansų maklerių įmonės, arba Lietuvos banko išduotą leidimą turintys kitų šalių maklerių įmonių filialai.
Bet kokiu atveju, prieš investuojant svarbu patikrinti, ar įmonė turi licenciją ir nėra įtraukta į neteisėtai investavimo paslaugas teikiančių įmonių sąrašus.
Kaip pasirinkti investicinę įmonę?
Investicinės įmonės arba pačios konsultuoja asmenis ir vykdo jų pavedimus, arba perduoda kitam vykdytojui.
Renkantis įmonę domėkitės ir palyginkite šiuos kriterijus:
- Koks įmonės patikimumas. Kokie vartotojų atsiliepimai;
- Kokie mokėtini turto saugojimo ir komisiniai mokesčiai;
- Kur siūloma investuot ir ar plati pasiūlymų pasiūla ir įvairovė.
Investicijų įmonės atstovas turi suteikt tokią informaciją, kad, prieš priimdami sprendimą, suvoktumėte paslaugos esmę ir prisiimamą riziką – nes galutinį sprendimą priima ir rizikuoja tik pats investuotojas, šiuo atveju – jūs.
Patarimai investuotojui
Nusprendus investuoti patartina:
- Investuojamas lėšas paskirstyti ir neinvestuoti visko į vieną produktą;
- Kokios tikėtinos su produktu susijusios išlaidos, kaip jos paveiks investicinę grąžą;
- Kokios tam produktui būdingos rizikos;
- Prieš pasirašant sutartį atidžiai perskaityti ir suprasti visus jos punktus;
- Domėtis savo investicijomis, prireikus keisti investicijų pobūdį.
Nepamirškite, kad rizika investuojant išlieka visada ir geriau venkite pasiūlymų, kur žadama didžiulė grąža ir teigiama, kad rizikos nėra.
Sutelktinio finansavimo platformos
Vis populiarėjanti paskolų išdavimo ir (ar) investavimo su grąža priemonė. Investavimo platformos sutelktinėmis privačių asmenų lėšomis finansuoja kitų privačių asmenų, įmonių paskolas, nekilnojamojo turto ar verslo projektus, kitaip tariant, didelė žmonių grupė mažomis sumomis investuoja į didelį projektą, o mainais už tai investuotojams mokamos palūkanos arba jie tampa projekto dalininkais (akcininkais).
Rinkoje egzistuoja dviejų tipų platformos:
- Pirmojo tipo (arba klasikinės versijos) platformose investuotojams suteikiama informacijai apie paskolų gavėjus ir jie renkasi investuoti į konkretų verslo projektą, ar ne. Projektas finansuojamas tik tuo atveju, jei surenkama visa reikalinga suma.
- Antrojo tipo platformos parduoda pareikalavimo teises į jau išduotas paskolas. Paprastai šiose platformose informacijos apie paskolos gavėją pateikiama mažiau, bet pasiūloma išpirkimo garantija. Tai reiškia, kad jei paskolos gavėjas dels sumokėti išmokas, paskolos davėjas iš investuotojų išpirks paskolą.
Tarpusavio skolinimo platformos
Tarpusavio skolinimas – tai tiesioginis investavimas į privačių asmenų paskolas ir ypač patrauklus investuotojams, kurie suinteresuoti kuo greičiau gauti pajamas. Savo prigimtimi ši finansinė priemonė panaši į obligacijas, rizika ir pelningumu – į dividendų nuo turimų akcijų kiekio išmokas, o paprastumu – į nekilnojamojo turto turėjimą.
- Investicijos prasideda vos nuo kelių eurų;
- Investicinė grąža kaip akcijų;
- Investavimo procesas paprastas ir nereikalauja ypatingų žinių;
- Puiki priemonė diversifikuoti investicinį portfelį.
Svarbu: sutelktinio finansavimas ir tarpusavio skolinimasis – skirtingi dalykai. Sutelktinis finansavimas Lietuvoje pradėjo veikti tik nuo 2018 m, kai įsigaliojo sutelktinio finansavimo įstatymas, kuriame nurodyta, kad šis finansavimas neapima vartojimo. Vartojimo paskolos ir paskolos su nekilnojamojo turto užstatu yra finansuojamos per tarpusavio skolinimosi platformas. Jų veiklą reglamentuoja LR kredito įstatymas.
Investavimas į nekilnojamąjį turtą per platformas
Investuoti į nekilnojamąjį turtą su NT užstatu galima ir per tarpusavio skolinimo platformas, ir per sutelktinio finansavimo platformas:
- Tarpusavio skolinimas susijęs su nekilnojamuoju turtu:
- Vartojimo kreditai asmenims, kurie turi nekilnojamojo turto
- Paskolos su nekilnojamojo turto užstatu.
- Nekilnojamo turto sutelktinis finansavimas:
- Paskolos nekilnojamojo turto projektui
- Nuosavybės finansavimas, kai tampama dalininku.
Kuo didesnis numatomas uždarbis, tuo didesnė rizika. Tad prieš investuojant reiktų išsamiai ištirti kiekvieną nekilnojamojo turto objektą, o tam reikia ir laiko, ir žinių, ir patirties. Protingiausia investuoti pasirenkant skirtingus būdus ir sumažinti riziką.
Geriausiai įvertintų Lietuvoje savitarpio finansavimo ir nekilnojamojo turto platformos
Lietuvoje veikia nekilnojamojo turto, projektus finansuojančios, verslo ir startuolių projektus remiančios bei vartojimo paskolas ir refinansavimo paslaugas teikiančios platformos:
- didelės palūkanos;
- grąžinimo garantija;
- patogi automatinio investavimo funkcija.
- nėra antrinės rinkos;
- visos paskolos tik iš „Creditstar“.
- pakankamai didelės palūkanos;
- atsakingai atrinkti NT projektai;
- puikus aptarnavimas;
- patogi svetainė.
- nedidelis projektų skaičius;
- gali tekti ilgiau palaukti, kol projektai bus įgyvendinti.
- Paprasta, patogu naudotis
- Maža rizika
- Geras aptarnavimas
- Netiks norintiems investuoti mažiau nei 100 eurų.
Investiciniai fondai
Investuoti Į „didelius projektus“ galima ir neturint „didelių pinigų“, pavyzdžiui, pasirenkant investicinius fondus.
Investicinis fondas – tai sudėtinis bendras visų investuotojų turtas, kuriuo disponuoja investicinio fondo valdytojas. Valdytojas lėšas investuoja į akcijas, obligacijas ir vertybinius popierius. O visas investicinių priemonių rinkinys vadinamas investicijų portfeliu.
Kaip vyksta investavimo procesas
Fondo dalyvis sumoka įnašą ir pinigai konvertuojami į investicinius vienetus, pagal nustatytą tokio vieneto vertę. Visas fondo turtas yra bendras – priklauso visiems fondo dalyviams proporcingai pagal jų turimą investicinių vienetų skaičių. Uždirbti, investavus į investicinį fondą, galima iš:
- Fondo vieneto vertės padidėjimo;
- Dividendų ir palūkanų
- Kapitalo prieaugio.
Patrauklu, kad į investicinius fondus galima investuoti nedideles sumas ir atlikinėti periodines investicijas.
Investiciniai fondai – neblogas pasirinkimas tiems, kas nori investuoti, bet neturi nei noro, nei laiko ar gebėjimų sekti akcijų kainas.
Jei nusprendėte investuoti į investicinį fondą, reikia išsirinkti investicinio fondo valdytoją ir su juo sudaryti sutartį.
Investiciniai fondai skirstomi į kelis tipus, priklausomai nuo to, į kokias finansines priemones investuojama.:
- Pinigų rinkos priemonių
fondų portfelius sudaro banko indėlių sertifikatai, vekseliai, bankų akceptai, valstybės vekseliai. Skolinama trumpam laikotarpiui, bet patikimoms institucijoms: vyriausybei, savivaldybei, bankams. Tokiems fondams būdingos mažos, bet nuolatinės pajamos.
- Obligacijų (skolos vertybinių popierių)
fondų portfelį sudaro obligacijos, kurių išpirkimo terminai ir leidėjai gali būti skirtingi, todėl ir investicijų pajamingumas ir rizika labai skiriasi. Didesnė rizika susijusi su didesniu pajamingumu, bet, antra vertus, tai nėra taisyklė.
- Akcijų
fondai iš kitų išsiskiria dideliu pajamingumu ir didele rizika. Investavus į akcijas galima nemažai uždirbti, bet, staiga nukritus akcijų vertei, galima prarasti investuotas lėšas. Į akcijų fondus patartina investuoti ilgam laikui.
- Augimo
fondai investuoja į perspektyvių įmonių akcijas.
- Vertės
fondai investuoja į įmonių akcijas, kurios pigesnės už kitas rinkoje esančias akcijas.
- Pajamų
fondai investuoją į akcijas, už kurias gaunami dividendai.
- Indekso
fondai investuoja į akcijas, kurios turi indeksą – rodiklį , parodantį, ar tam tikrų įmonių akcijų kaina kyla ar krenta.
- Sektoriniai
fondai investuoja į pasirinktų ūkio šakų akcijas.
- Mišrūs
fondai gali investuoti į kelių tipų priemones, pavyzdžiui, skirtingus vertybinių popierių rinkinius.
Fondai vienas nuo kito skiriasi savo pajamomis ir rizika. Galimybė gauti didesnes pajamas, be abejo, susijusi su didesne rizika gauti mažiau pinigų nei tikėtasi ar net mažiau nei buvo investuota.
Investuojant į fondą reikia atsižvelgti ir į šalies infliacijos lygį. Jei pinigai smarkiai nuvertėja , o fondo pajamingumas mažas, iš fondo gautos pajamos gali nekompensuoti nuvertėjimo.
Kaip įvertinti galimą grąžą?
Norint kuo tiksliau numatyti grąžą, patartina peržiūrėti kuo ilgesnį investicinio fondo veiklos laikotarpį, tarkime, ne trumpesnį nei 5 – 10 metų. Tačiau geri praeities rezultatai negarantuoja tokių pat gerų ateities rezultatų.
Taip pat reikia peržiūrėti, kokia fondo portfelio sudėtis, kokie fondo tikslai bei strategijos, kokia geopolitinė padėtis.
Rinkdamiesi fondą, į kurį investuosite savo lėšas, pasidomėkite, kokius mokesčius taiko viena ar kita investicinė bendrovė. Būtent mokesčiai turi didelę įtaką, nes juos reikia mokėti nepriklausomai nuo fondo veiklos rezultatų, neatsižvelgiant, ar investicijų grąža yra teigiama ar neigiama.
- Tiesioginiai dalyvio mokesčiai
Platinimo mokestis – mokamas platintojui perkant investicinius vienetus.
Išpirkimo mokestis – mokamas investavimo laikotarpio pabaigoje išperkant investicinius vienetus.
Sėkmės mokestis – mokamas kaip atlyginimas įmonei. Jo dydis priklauso nuo rezultatų.
- Netiesioginiai mokesčiai – fondo veiklos išlaidos
Atlyginimas valdymo įmonei – už turto valdymą ir sprendimų priėmimą. Mokestis išskaičiuojamas iš fondo turto, todėl dalyvis konkrečios sumos nežino.
Atlyginimas bankui – mokestis už turto saugojimą.
Atlyginimas finansų tarpininkui – komisinis atlygis finansų maklerio bendrovei.
Bendrasis išlaidų koeficientas – koeficientas, parodantis netiesioginį išlaidų ir mokesčių dydį per ataskaitinį laikotarpį.
Visi kiti mokesčiai nurodomi pateikiami kiekvieno fondo taisyklių sąraše.
Investavimas į nekilnojamąjį turtą jį įsigyjant
Investuojama į nekilnojamąjį turtą jį įsigyjant ir po to nuomojant arba perparduodant.
Nekilnojamasis turtas skirstomos pagal paskirtį:
- Biurai – prestižinė investicijos rūšis, nes dažniausiai yra miesto centre. Nuomos sąlygas lemia nuomojančios įmonės reikalavimai, pavyzdžiui, erdvės. Didėjant nedarbui, paklausa smunka ir tokį turtą tampa sunku išlaikyti.
- Prekybinės patalpos – tokio pastato ar patalpos nuomos kaina priklauso nuo žmonių srauto, erdvės, matomumo, prekybos pelningumo. Nuomos sutartys sudaromos ilgam laikui, todėl užtikrinamos ilgalaikės pajamos.
- Pramoninės patalpos – kuo universalesnės, tuo lengviau išnuomoti. Kainos atžvilgiu, ko gero, geriausia investicija – jas ir įsigyti, ir išlaikyti pigiau.
- Gyvenamosios patalpos – pati populiariausia ir turinti stabilias pajamas nuoma. Paskolos palūkanas dažniausiai visiškai padengia nuomininkai.
Investavimas į brangiuosius metalus, kolekcinius dirbinius
Investicijos į auksą, sidabrą, paladį ar platiną nesudėtingos. Tereikia nusipirkti ir saugoti.
Taurieji metalai yra likvidūs, o auksas pats likvidžiausias. Pusė pasaulio valstybių auksą saugo kaip atsargas, juo grindžiama valiutų vertė ir jį nesunku parduoti.
Investuojant į tauriuosius metalus teks įvertinti saugojimo kaštus, nes investicinis auksas laikomas saugomuose seifuose arba saugojimo paslaugą teikia auksą parduodančios kompanijos.
Lietuvoje ir kitose EU šalyse investavimas į auksą pigesnis, nes netaikomas pridėtinės vertės ir muito mokestis.
Investavimas į aukso lydinius nėra toks paprastas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Reikia išmanyti metalo fizines savybes, išmatavimus, tūrį. Nei luitai, nei monetos neturi būti subraižyti ar deformuoti. Luitų negalima liesti pirštais, nes lieka atspaudai, kuriuos bandant nuvalyti gali būti pažeidžiamas paviršius.
Įsigyjant kolekcines vertybes dažnai prireikia ekspertų pagalbos.
Investicijos į brangiuosius metalus ir kolekcinius dirbinius apsimoka, nes:
- Kaina bėgant laikui didėja;
- Vertė dėl infliacijos nemažėja;
- Puiki priemonė diversikuoti asmeninį investicinį portfelį.
Keletas patarimų investuotojui
Tik teoriškai visi sprendimai priimami vadovaujantis vien protu, o iš tikrųjų daug ką lemia ir emocijos. Kad per daug neapsidžiaugtumėt, arba, atvirkščiai, pernelyg nenusiviltumėte investicijų rezultatais, nusprendę investuoti:
- Nepriimkite skubotų sprendimų;
- Rinkitės ilgalaikes priemones;
- Laikykitės numatytos investavimo strategijos;
- Pernelyg dažnai nežiūrėkite ir netikrinkite, kokie investavimo rezultatai;
- Būkite sąžiningas sau – nedarykite, ko neišmanote.
Na, o kuri investavimo rūšis labiausiai domina jus? Ir ar norėtumėte apie kažkurią iš jų sužinoti plačiau? Palikite savo komentarą apačioje.
